Kovo 20 d., penktadieni, 18 val.
Kauno filharmonijoje

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Solistai:
RAMINTA VAICEKAUSKAITĖ (sopranas)
MERŪNAS VITULSKIS (tenoras)
ALGIRDAS JANUTAS (tenoras)
SAULIUS BURNEIKIS (bosas)

Programa:
L. van Beethoven - Oratorija - "Kristus Alyvų kalne"
Lietuvių ir vakarų europos kompozitorių kūriniai
Dirigentas - PETRAS BINGELIS
___
Susirinkus nemažai miniai tiek senučių, tiek ir jaunimo, taip pat - daliai muzikinės Kauno faunos, keliom minutėm pavėlavęs prasideda koncertas.
"Kristus Alyvų kalne" - nors dirigentas ir orkestras nebuvo labai entuziastingi pradžioje, tačiau solistės vokaliniai sugebėjimai gesino bet kokią nuobodulio kibirkštėlę. Vietomis būta momentų, kai solistus (Ramintą, Algirdą ar Saulių - šio kūrinio solines partijas atliko jie), dainuojančius teminę mintį, užgoždavo choras ar orkestras. Tačiau pasigirstantys skambūs ir aukšti garsai nuteikė visai maloniai.
Merūno solinės dainos su Kauno simfoniniu orkestru.
Na, ką aš galiu pasakyti... Žmogus mokosi... Kad ir koks didelis bebūtų močiučių džiaugsmas išvydus jo šviesų veidą ir užriestą padangėn nosį, tačiau negaliu pripažinti Merūno tiek, kiek tai daro kiti. Nors pirmasis tenoras nebuvo labai įspūdingas taip pat, tačiau niekas jo tiek ir negyrė, kiek pagyrų sulaukia mūsų žvaigždūnas. Aš taip pat negaliu teigti ir kad jis visiškai nemoka dainuoti, nes tai būtų absoliutus melas. Jis moka, tačiau dar yra plačios erdvės tobulėjimui.
Galutinė išvada - Į pabaigą užsiliepsnojęs, ir paskutinį, Prokofjevo - mano mėgstamo kompozitoriaus - kūrinį įspūdingai ispildęs dirigentas nusipelno didžių plojimų. Tenorai niekuomet pernelyg ir nežavėjo, tačiau oratorija buvo verta dėmesio. Ir ne tik dėl to, kad truko beveik pusę viso koncerto. Tiesiog kontrastui lietuvių kompozitoriai per kuklūs, nors ir tinka mokymuisi, bet ne dideliems koncertams. Bet kuriuo atveju tai puikus prasiblaškymas velyvą sunkios pralėkusios savaitės penktadienio vakarą...